- spėkauti
- spėkáuti, -áuja, -ãvo intr. Skp, Jnšk, spė́kauti, -auja, -avo Jn, NdŽ, Jnš spėlioti: Nė jis žino, nė ko, ale bet spėkáuja Kp. Nespėkáuk, o tiesiai sakyk, kad nežinai Krs. Ėmėm pavardėm spėkáut, ką paleidžia namo Lnkv. Kaip ji toliau augs ir tarps, dabar dar anksti spėkauti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.